susimąsčiau.
apie aplinką, žmones šalia. kaip greit išaiškėja kas buvo mano draugai, kas yra, o kas tik naudojosi manim. meu. gaila išties, kai Tave išduoda ar šiaip apsimetinėja draugais, bet nieko. gal.
pro langą praėjo diedukas su tulpėm. jau toks lingu lingu, bet su gėlėm. kaži ar moteriškė namie apsidžiaugs? khi.
paskaičiau dar ir blogo įrašą seną savo. nu taip keistai. rašiau kaip laukiu kol užaugsiu, turėsiu vaikų ir pan., bet vakar būtent pagalvojau, kad nenoriu. nes kaip dabar mano mama mačiau, nori kur nors išeit, lengvai to padaryt negali: reikia prižiūrėt vaikus, valgyt daryt ar šiaip kokius buitinius reikalus daryt. aš tai negalėčiau greit prie to priprast. khe. noris eiti, paprašau mamos labai, tada išleidžia ir tiek, o kad reiktų kokius vaikus prižiūrėt ;D not gud not.
jau pradėjau galvot apie filmą Julijai. pameni? tad ruoškis šiandien filmuotis truputį :]]
iki rytojaus, draugužiai.
2009 m. kovo 7 d.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
dėl Dievo meilės, moterie.
AtsakytiPanaikintikoks gi skirtumas, ką sako žmonės. ir dar - tavo bendraamžiai?..
su visa didžiausia pagarba Tau (nu tikrai neįsižeisk), jūsų amžiaus žmonės proto turi kaip kokie latviai saulėtų dienų Rygoj.
taip kad, nesiblaškyk, vos kada kokie klasiokai pradės kažką tau juodinti.
by jorself.
ir sėkmės su šituo blog'u. tebūnie paskutinė stotelė arba namai. :)