2008 m. liepos 31 d.

hepi pypl.

degintis saulutėje yra puiku. tiesiog.
šilta. gera. ramu.
o dabar ypač.
namie nieko nėra. nors artimiausiu laiku turėtų grįžti, bet nė kiek nesijaudinu.
rodos viskas yra gerai.
tik pradedu pasiilgti vienų ar kitų žmonių, kuriuos jau galėčiau kada ir aplankyti.
o kitaip tai ir jie mane pradės pamiršt po to!
maudėmės šiandien tvekiny kažkiam tai ale neaiškiam. bet smagu buvo.
vartėmės mes ten ant čiužinių ir visur kitur.
uch.
žvalgiausi po Tito blogą.
nuotraukos tokios visad juokingų prisiminimų kelią.
...riūžiavi marškiniai. :D
vakar užmigom gal kokią pusę triejų.
o po to dar galvoju, kodėl aš visą dieną plaukioju. ir ne pirmą kartą taip. aplamai, paskutiniu metu užmiegu anksčiausiai pirmą. ar pusę pirmos. jau gaunasi taip.
sunku bus atprasti vėl keltis septintą valandą ryto. bet nieko.

o dabar reikia kažką sumąstyti dėl Triušio. kaip ji gali neatvažiuoti? ką aš tada darysiu. būsi Tu stovykloj. mh.
arba pati atsivešiu kaip nors Tave.
o dėl pinigų kaip nors sutvarkysim :) mh.

beje, turiu visą stovyklos programą ir sėdėsiu registratūroj pirmą dieną. ir jau trečiadienį išvažiuojam ten. dešimtą valandą ryto. dar ryt saulės užtėmimas ir va. kažkas dar. mm... norėjau į ligoninę nulėkt. sveikatos pažymą stovyklai pasidaryt reikia. ir šiaip :)
jei Julija nebus grįžus, tada Viktorui rašysiu.
et. nu kaip pasiilgau jų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų visų labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labailabai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labailabai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labailabai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labailabai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labailabai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai!!


greičiau noriu jus pamatyti ir apkabinti.


ir Tau, kuris jau sužinojai mano blogspotą, dideli linkėjimai, lysk iš tų baltų kambariukų greičiau!


apkabinimai ir lengvi plaukų šiauštelėjimai visiems skaitantiems. laukiu jūsų labai pupos ir žirniukai!

(po mėnesio ir 18 dienų, man bus 16, op.)


MYLIU. BUČIUOJU. IKI.


(mėgstu kartais paspalvinti. bum.)

2008 m. liepos 30 d.

hi.

visiškai smagu buvo šiandien pamatyt tris motociklininkus pralekiančius pro kapines. Nevarėnų kapines.
ir tikrai nudžiugau, kai mano spėjimai pasiteisino :)
ir tikrai gaila, kad negaliu atsisveikinti su Laura. gi taip ilgai jos nematysiu. uch.
bet sėkmės jai daug. labai daug. kad ir kokia didžiulė ir grėsminga ta Danija, Tu ją paimsi ir viskas bus tvarkoj.
op.
vasara įsibėgėjo ir net nepajutau, kaip artėja rugsėjis. nu mokslai, susikaupimai ir tratata ir tralialialia.
užtat, va, šiandien rodė nerealią Hauso serija, kuri buvo paskutinė. ir džiaugiausi ją pažiūrėjus.
dar visai netyčia šiandien praėjom pro TĄ vietą prie gelinkelio. fu.
na. bet nieko.
Irma dabar miega. aš irgi tuoj eisiu.
reiks jau. mat per dažnai jau sau leidžiu naktinėt.
oplia.
Labos nakties.
00:00

2008 m. liepos 29 d.

up.!

nežinau. o gal žinau, tik pamiršau.
bet kodėl taip yra? na taip, kaip dabar yra man? blevyzgoju visokias pievas čia apie tai, kaip man liūdna, kokia aš nevykusi ir panašiai. bet gi nė velnio taip nėra.
na gal buvo kažkada. bet praėjo.
pasižadu dabar sau kuo rečiau liūdėti.
gi Vita è bella!
ir joks darbas ar pralaimėjimas neturi liūdinti.
gi anksčiau ar vėliau bus gerai.
taip.
jokiu būdu nereikia verkti dėl meilių/nemeilių, dėl žmonių, kurie kartais įskaudina, dėl pamestų daiktų, dėl blogo oro (kurio ištikrųju nebūna).
pagal horoskopą (kurie nelabai nemeluoja) šiandien turiu klausytis Beatlų. ir nešioti neryškius drabužius. turiu prisiruošti ir susitikti draugą, su kuriuo seniai norėjau susitikt. ir dar visokių paliavų.
op.
nusipirkau suknelę (taškuotą. man patinka taškiukai tie). vestuvėms. (Viktorui kai parašiau, tai šis pagalvojo, kad savoms vestuvėms :D ) gi jau rugpjūčio 16tą jos bus. o šį savaitgalį vyks mergvakaris.
pas mus namuose.
būtent šitame kambaryje, kuriame esu dabar.!
galvoju pažiūrėti nereikalingus žmones. nesijaudinu, aišku, visai dėl to, akd ryt ale anksti keltis ir, kad šiaip jau kelintą dieną naktinėju, bet pažiūrėti vistiek noriu.
gal tiek nebus baisu užmigti.
bijau bet kokio traškesio. kažkodėl.
na, jei kas norėsti ekstremalių išbandymų, rašykit man - įleisiu jus į savo apartamentų baisiąją pusę! uch. ten tikrai niuru.
ypač vakarais.

GMO. paskaičiau apie šį biesą žurnale. ir nusprendžiau, kad aš esu prieš.
visiškai nenoriu, kad mano vaikai gimtų kokie su išsigimimais. ne.
jokių modifikuotų maistų pas mane.
jokių daržovių-pomidorų su žuvies kažkokios genais, kurie padaro juos atspariais šalčiui. fu.
reikia stengtis sveikai maitintis. mh.

labanakt.

2008 m. liepos 28 d.

op.



gražu. kartais svajoju taip. kad kada nors ir aš grosiu. gal ne taip kaip šitas diedukas. bet ir geriau nei dabar.
dabar visas pastangas metu į gitarą. daug groju.
tikrai.
noriu kažko pasiekti.
dar tie ten šiokie tokie tavo žodžiai padėjo. nu žinai apie ką aš.

ne tik those who wait gražu. bet ir mombasa. dar that's the spirit. angelina. ir taip toliau. gražu.
nuostabu.


eht.
stovykla artėja. man sutinimai pradėjo atsileisti. vienas žmogus ligoninėje sveiksta. trečiadienį vėl būsiu Telšiuose. Ahhhmed'as yra kietas. Viktoras parodė man tą suknistą vietą, kur įlūžo stogas. sprogdinti tą pastatą. ir dar užpakalius jiems visiems trims išspardyt.
po to susitaikyt! nepamiršk. vot. laukiu kada vėl prasidės mūsų vakarai. kurių spėju daugiau ir nebus. tai kas, kad alus ir kalijanai visokie nesveika. kažkaip man dabar realiai tai ir neberūpi.
noriu greičiau baigti mokyklą. keliauti iš čia. bet kur. bet Nevarėnuose aš gyventi nenoriu.
pakibo ZEBRAs mano. nekenčiu tokių dalykų.
žinau. dabar visi mano draugai manimi nusivils. bet aš kitaip nemoku. ir gal net nenoriu dabar, kad būtų kitaip.
tiek.

esu klaiki. bet su šlapia galva.
ir šią naktį nemiegosim.


miegosiu vis dėl to. skauda galva.
o šitą pažiūrėkit. juokings.

op.

Aš laiminga.

2008 m. liepos 27 d.

ich.

naiviai kartais būti yra geriau.

o šiaip. džiaugiuosi. dėl savęs. ir Julijos. ir katinuko mažo.

ryt laukiu žinių.
ir vis dar naiviai tikiuosi, kad truputį pasikeis jis.

gal ir dėl tų pykčių gausis kitaip.


AC/DC gerai.

2008 m. liepos 26 d.

ei, kas girdit.

pasimelskit už jį, kad jam viskas būtų gerai.

2008 m. liepos 25 d.

aht.

nofing els meters.

op.

man džiugu, kad mano draugų gretas papildė ir žmogus Jonas. keliavęs net du kart į Afriką.!

va

o mane vis dar žavi blondiniškos galvos. ir mieganti išsižiojosi žmogysta.
būtent tokį Tave ir prisimenu.
net kai ir bendraujam gyvai.

juokas ima galvojant kokia buvau maža.  nors ir ne ką didesnė esu dabar.

skirtingi žmonės, bet problemos kaži kodėl tos pačios.

2008 m. liepos 23 d.

one love.

You say
One love
One life
When its one need
In the night
Its one love
We get to share it
It leaves you baby
If you dont care for it


gal ir neturi tokios svarbios reikšmės šie žodžiai, bet paklausios dainos šitos kažkaip kirba viduj kažkas.
gerąja prasme.
tai norėjau pasidalint tuo kirbesiu. :)

2008 m. liepos 22 d.

(:



apie sentimentalumus tiesą Titas rašė. tikrai. dabar klausant "mano namų" (jau net dabar) kyla prisiminimai ir geri jausmai.
jau įkyrėjęs, bet gražus, melodingas ritmas užvaldo. ir dar ilgai taip bus.

2008 m. liepos 21 d.

happy, couse i'm here.

jau pačią pirmą dieną pradanginau savo šaukštelį, tai pasiėmiau kažkieno kito ir jaučiausi su juo, lyg su savuoju. tik ale paskutinę dieną su kažkokiu kitu vėlei valgiau.
rytais žadindavau Titą. ne dėl to, kad jis ten žvaigždė ar kas buvo, bet šiaip. kažko atsakinga jausdavaus. mat jei jo nepažadindavo, tai ir likdavo be pusryčių.
ryte atsikeldavau anksčiau, nei žadindavo visus. kažkur be penkiolikos minučių. tik vieną kartą. kai užmigau ten pas brolius. pramiegojau. ir jaučiu būčiau miegojus ir toliau, jei ne Vilius. pradėjo tyčiotis. ir sakė, kad pasakysiąs mūsiškiams guru. bet gi netyčia gavosi taip, kad ten užmigom. gi.
kol virtuvėje sukosi suvalkiečiai likdavau arba nevalgiusi arba neskaniai valgiusi.
dušai buvo. klausimas tik, kiek aš kartų ten užsukau? ne... buvau užėjus, bet tik kartą. kitais kartais "maudžiausi" bliūde arba ežere tame.
o naktis su jūriais buvo pati geriausia. vandens ramumas, ugnies treškėjimas, dūdmaišis, dūdelės kokios tai ir tylus Tėve mūsų... visumoj tai atrodė paslaptingumo kupina melodija. viskas kaip sustyguota suderinta daina.
dvi erkės. nei vieno mirusio. du sužeisti. kojos pirštas ir dešinė ranka. pirmas susidūrimas praėjo visiškai sklandžiai, be jokių komplikacijų.
psssst (patyrusių skaučiŲ taryba) bus/yra nereali. mes esame nerealios. o jau rugsėjo dvylikta pradedame tūsus. džiaugiausi tuo labai (ir kitos džiaugėsi), kad mes taip ėmėm iš karto ir susibendravom, kad labai juokėmės ir buvom džiugios. kupinos laimės.
meliodija, kad ir nekaip prasidėjusi, vėliau irgi padarė savo. neseniai suvokiau, kad bendravau su Jonu. Jonu, kuris buvo Afrikoje. šitas Jonas, va, mokino groti būgneliais. ir dar barškučiais. nerealu. tikrai džiaugiausi galėdama su juo bent šiek tiek šnektelti.
o kai kūrėm žodžius dainos (kurių, pasirodo, visgi nespėjom sukurpti iki galo) labai daug šnekėjau. ir pasirodo, kad manęs klausėsi ir kad aš visiškai nenusišnekėjau. uh.
geras buvo ir kermošius. na, kiek girdėjau ir mačiau nuotraukose. mat tuo metu kažkaip užmigom. gal ir būčiau neužmigus, jei ne Titas. ale atsigulė, miega jis sau, tai galvoju aš, ko man čia dabar nemiegoti? ir užmigau. kokias tris, o gal ir keturias valandas. vėliau prabudau, nes visiškai nutirpo koja :D
vilkai (jaunesnieji skautai, iki 10metų, nešiojantis oranžinės spalvos kaklaraiščius) tenais gyveno kokių reta. ypač aršūs. o gal aplinka juos paveikė taip. sušokdavo kokie dešimt ant vieno prico (pat.skauto, nuo14metų, nešiojantį vyšninės spalvos kaklaraištį, atsisuks, jei pašauksi: price! vyšnia! patyreke!...), mažu sukandžiodavo, supurvindavo drabužius, atimdavo visus saldainius, o po to pasigardžiavimui palikdavo gulėti ant žemės. ir nemėgink atsistot. ale sulips visi dvidešimt ir nebepareisi atgal po to.
Nerutina yra geras filmas. džiaugiausi, kad galėjau tenais jį išvysti. apsupty tų pačių vilkų.
audra tenais irgi buvo užklydus. pikta. ir su daug perkūnijos. labai jos bijojau. bet nieko. pasirodo išgyvenau. dar ir dabar pamenu tuos didelius bildesius ir blykčiojimus per visą padangę. dar ir išsigandusią Indrutę.
"mano namai" , galvojau, atsibos. bet visgi ne. dar ir dabar klausyčiausi ir klausyčiausi. o matyti ant scenos dainuojant šitą dainą Sirvydytę apsuptą vilkų, kurie irgi kartu dainuoja yra gėris.
beje, grįžtant į pirmąją dieną. atidarymo koncertas buvo nerealu. kad ir kaip ten visi šaukė "Titai...Titai". arba "Tits Tits Tits". Mes (aš, Julija, Triušis, kiek pamenu) bandėm peršaukti konfjūūūūūūzd (devil) :D. gi ne vienas jis ten buvo. ir mokėjom jau pavasarį dainuoti truputį. o kiti ne :p
jautėmės pakylėtos, kai ten vienas kuris iš gitaristų pakeldavo galvą ir pamirkčiodavo mums (mums! tik mums :p ) o po to dar ir pasveikinom juos po pasirodymo. nes jų (ir foje :D )meilės nebus per daug, visada užveda taip, kad po to nori šokti visą naktį. ir gerai.
net tada, kai teko pabendrauti su jais (net ir su Vytu) prieš pasirodymą, jaučiausi nerealiai. savus, neskautus sutikti skautiškoje stovykloje yra lygis.
vakaro žinios visad būdavo linksmos. tik gaila, kad ne visada jas pamatydavau. nors nesigailiu, mat vistiek kažkada jas išvysime internete. va.
ir Sadūnai buvo. ir sūris su medum. ir mėsytės kažkokios neaiškios valgiau.
mūsų mišios irgi tapdavo nerealiomis ir dar ypač tada, kai po visų triejų mišių, tris kartus, po tos pačios giesmės, pradėjdavo lyti. grojom. mūsų ta nreliųjų komandikė susidarė iš tų pačių nerealių žmogiukų (manęs, Triušio, Lauros, Tito, Julijos, Rasos) ir gaujos kitų. o paskutines, uždarymo mišias darėm ne tik su gitaromis, bet ir būgneliai su barškučiais prisidėjo, va. gražu.
atvažiuojant autobus buvo gera klausytis šnekančio meškučio, miegoti/permiegoti kelionę su bendrasusėdovu, dreduotu žmogumi, kuris visai manęs nenuvargino. kaip tik, buvo ypač malonus ir netgi ne toks, kaip, kad Julija sakydavo/sako.
o žinojimas, kad už kiekvieno kampo, kur tik bepasuksi rasi draugą yra gerai. ir labai džiaugiuosi, kad turėjau progų pabendrauti su Skruzde. nėra ji jau visiškai pasikėlusi. ir visos blogos apkalbos ir nuomonės apie ją išplaukė kažkur. va.
tik Simas man nepatinka.
dar prisimenu tą kvailą situaciją. kai per retro priėjęs borlis iš Klaipėdos šokdino mane sakydamas, kad visiškai nemoka šokti, jog yra nerangus ir panašiai, o aš lyg mokėdama geriau, raminau jog viskas yra gerai :D


o viduj gera. visiškai. net ir tai, kad dabar sėdžiu pirmame aukšte. jog šiandien paskutinį kartą apsilankiau Telšiuose, kaip pilnavertis jų gyventojas. jog atidavėm raktus. jog jau viskas baigta. ir vasara baigiasi.
kad saulė vakare buvo nuostabi. kad esu laiminga. kad laikas, kurį praleidau buvo prasmingas. kad nerealu, šilta, ramu.

aš laiminga.


tiek.

2008 m. liepos 20 d.

20d.!

sou, aš jau namie.
nežinau, rašau taip beveik norėdama, beveik ne. ale viskas būtų ore, tik supratau, kad man negalima visą savaitę bendrauti su Titu, negalima stovyklose sutikti Vyto ir negalima nevalgyti.
keista darosi, bet rodos tik užvakar išvykau, o še jau visa savaitė pralėkė.
gera buvo. visi tie liūdėjimai po medžiu, retro, gruzinai, "sienas klievas", skūpi suvalkai, lietutis, miegojimas pas brolius, miegojimas ne pas brolius, miegojimas kažkur, dušai, bebrai, vilkiukai, "mano namai"...sala. ah. :)
tiesiog. pats tas praplauti galvą.

pamiršau dar smulkmenėle tokią. kad visi įrašai dabar keliauja čia nebe iš telšių, o iš Nevarėėėėėnų!!!
ojei.

meibi tiumorou ai rait mor.

2008 m. liepos 10 d.

vam dara fafaree...

turėjau puikių progų suprasti koks laptopas yra patogus ir koks visiškas šūdas. sunkiai man su juo elgtis, bet labai smagu gulėti lovoj, klausytis muzikos, rašyti įrašus ir dar išbarti klasiokę už jos elgesį vienu metu. kūl.
Sirvydytė pas mane groja. ji veikia stebuklingai ir buriančiai. tiesą sakant baisiai gera atmaina po monotoniško popso.
truputį keičiu planus. namolio važiuosiu jau šiandien, su traukiniu. mm :) mat apskaičiavau savo laką ir supratau, kad ryt grįžus apie septintą vakare jo turėsiu per mažai. nes teks sukrauti ne tik kuprinę, bet ir daiktus visus, kuriuos veš į Nevarėnus. gi iš po stovyklos vyksiu jau nebe į Telšius, o į naujuosius namus.

suvokiau, kad pati pradedu kurti savas gyvenimo taisykles, vis rečiau bandau žiūrėti kaip daro kiti, ką jie sako ir panašiai. manau tampu tokia, kokia buvau anksteliau prieš kelis įvykius. savotiškai sava. kokia sau patikau. su trūkumais ir privalumais.

vasara turiu gerą. bent jau dabar tai tikrai. visas laikas praleistas prasmingai... nu, bent jau prasmingiau nei birželis.
jaučiu truputį, po truputį dešimtą klasę. jaučiu ir tai, kiek jau palikau praeityje. kiek nuoskaudų, klaidų, blogų posukių,bet nepaisant to, dabar viskas yra gerai. po truputį viskas dėliojasi į savas dėžutes, spinteles ir eina suvokti tai, kad visi nogastavimai praeityje nepasiteisino. visi tie mano tėvų sakymai, kad būsiu užaugusi bandiūga, kad neturėsiu draugų, vyro, kad gyvensiu blogai, tiesiog nuplaukė ir visi juos pamiršom. ir gerai.
manau, kad visas blogybes reikia trinti iš atminties, o gerybes talpinti į albumus-saugyklas galvoje tam, kad užėjus depresijai ar šiaip blogai nuotaikai, Tu galėtum tą albumą pavartyt kaip kokią paguodą, kad kažkada Tu buvai laimingas. juk po to kai pyktis ar blogo nuotaika praeina tu pastebi kokie tai nereikšmingi dalykai. Tu pyksti, verki, bet tai niekam nemotais. nes visi pyksta ir visi liūdi, gi tai normalu. bet kai Tu esi laimingas ir kiti nori būti laimingi.

ir hausą vakar žiūrėjom. ne dešimtą valandą kaip visi padorūs žmonės, bet naktį, po pirmos dešimt. kadangi dešimtos valandos seriją pražiopsojau.
patinka man šitas serijalas. ale toks. kultinis. nors nežinau ką tai reiškia. mh. po tos procedūros tam daktarui (ne hausui) sutriko koordinacija. bet gal suremontuos jį kaip nors ;>


aht. taigi, kaži ar ryt bus laiko parašyt. tai dabar spėju ir bus tas paskutinis-nuostabusis įrašas prieš sovyklą.
nežinau. čia jūs man turėtumėt linkėt sėkmės, bet ir aš sau pasilinkėsiu. ajajajai.
tikiuosi bus gera :)
ir šiek tiek nenoriu susitikt kelių žmonių, kurie spėju važiuos viename autobuse su mumis. ufff.

na. viso gero. :)


te dangus ir žemė mūsų dvasią saugo!!

2008 m. liepos 9 d.

šokit šokit ugnys.

taigi. pasakoti tikrai turiu ko...
nuo jūros iki triušo arbatos. nuo Simos ir iki akropolio. viskas aplinkui dabar klostosi tiesiog nuostabiai. šaunu yra kai turiu galybes laiko poilsiui ir kai žinau jog jo praleidimas priklauso tik nuo manęs.
jūra šiandien banguota, bet šilta. vėl, kaip ir vakar su svarainiu braidėm. šiandien dar ir gintariukų parinkom truputį.
o vakar kietai buvo. pabudus, kokią puse dešimtos lėkiau į tą nuostabųjį akropolį susitikti su Simona. pravaikštinėjom daug ir visur toje hyper-big-painioj-didelioj parduotuvėj, pačiuožinėjom ant ledo, rodėm savo super triukus ir kitaip linksminomės.
po to radom kur gyvena Triušis. ir na, pabuvom ten trumpai, kokias penkias valandas. gėrėm arbatų daug, žiūrėjom nuotraukų, kuriose radau ir Cukrainių! :p o Dominyka geras vaikas, man patiko.
vėliau lankėm jūrą. buvom iki kokių devynių vakaro ten. (nes poto baigiasi autikai) ir buvo gera. sėdėt ir niekur neskubėti. tiesiog. klausytis jūros. Simonos. matyti bangas, putas, truputį žmonių, daug smėlio. suprasti, kad esi ne vienas.
naktį grįžusi su teta ir dėdžiumi pavalgėm ir dar pažiūrėjom roko operą "Jūratė ir Kąstytis". gražu. žavu. :)
išgirdau dar ir TS himną. eikit sau! nerealu... paspaudę čia ją galite pažiūrėti.
laukiu neulaukiu kada važiuosime ten. kada vėl visi susitiksim. ir stovyklausim. laukia tikrai nuostabus jausmas.


ir aplamai. jaučiu kaip įsigali pusiausvyra. pajutau, kad viskas yra gerai. viskas tvarkoje. aš gerai gyvenu. turiu draugus, tėvus, truputį meilės. ir gero laiko. aplinkiniai laiko mane geru vaiku. manimi didžiuojasi. va. nuostabu.
ačiū Dievui, kad esu. kad mane supa nuostabūs žmonės. kad šeštadienį stovykla, kad aš laiminga, kad gyvenu, kad esu čia ir dabar, kad Vytas man neberūpi, kad yra jūra, kad myliu, kad kartas nuo karto pavargstu, bet po to būnu laiminga.
gera. viskas gera.
ir net tai jog šiandien sutikau Gediminą. autobuse. uf.

myliu.

iki pasimatymo. perspėju, kad tikriausiai parašysiu tik po dvidešimtos dienos, nesupykit.. stovyklausiu.

Saule, tekėk per žemę ir vandenį,
Mus užkalbėk, lai kyla ir leidžiasi
Balti traukiniai iš triukšmo į ugnį.
Čia mūsų namai, čia gimėme būti


Sirvydytė yra kieta. ir confused Tautiake gros. kiek Titas spėjo pasimaivyt ;)

2008 m. liepos 3 d.

Penktadienis. ankstyvas.

"njiu, kj bus proga butinaij eijsim gerti. tik dbr ash nenusitejkus. bet mnau, ka savaidgali galesm prisigert kajp rejkalas..."

nesuprantu tokio mąstymo.
ant kiek dabar yra aplaidūs tėvai ir ant kiek yra pasiutę vaikai. niekas, atrodo, jiems nerūpi. ale nesakau nieko, kai žino ką daro. alus dar nieko. nu... nebent Tau trylika ir Tu rašai kažkokia kwjlehfjsf kalba, tada yra kitas reikalas. tada tokius vaikus reikia biškutuką mokyt. nes jau ir taip gatvėse daug tokio sluoksnio gyvių.
hrrr...

Ketvirtadienis

"Eglė nemyli Vyto, Eglei nepatinka Vytas, Eglė pamiršo Vytą.."


reikia gyventi dabar. šia minute.

supratau, kad aš esu per daug apsivertusi skautais. neberandu laiko kitiems. ir tuom tampu nuobodi, nes mano visas laisvalaikis - skautavimas, tad susitikus su draugais dažnai kalbu tik apie tai.

nusprendžiau daryti dabar tai, ko nedariau. į Varnius nenuvažiavau šiandien, nes, bo, mano dviratis sulūžo. (kad jį kur) bet sugalvojau, kad daugiau laiko leisiu su draugais. ne skautais. ahm.

šiandien Viktoras grįš. parvežiau jam lauktuvių iš Nevarėnų, kaip, kad tarėmės. o jis turėjo saldainių parvežti ;) beje, aš jam vyšnių paskyniau :)
ramu.

ir mačiau tą bebrą ryžą. apsikirpo, pasirodo ištikrųjų. bet su juo nebebendrausiu. nebent įvyktų stebuklas :)


Labanakt.

2008 m. liepos 1 d.

http://www.kioskelis.lt/index.php?language_id=lt&directory_id=450

Jei be perstojo rėktum 8 metus, 7 mėnesius ir 6 dienas, tai pagamintum pakankamai energijos užvirinti vandenį vienam kavos puodeliui.

Antradienis

laukimas žudo.
o geros naujienos ne.

būčiau pati laimingiausia jei mane išrinktų į tą PTS (patyrusių skautų tarybą). aišku, kas netingit galit palaikyti špygas.
:)


ach... žydžiu kaip gėlė. AMAZONĖS džiunglėse. saulę truputį užstoja dideli ir šakoti medžiai. negerai.