šokit šokit ugnys.

taigi. pasakoti tikrai turiu ko...
nuo jūros iki triušo arbatos. nuo Simos ir iki akropolio. viskas aplinkui dabar klostosi tiesiog nuostabiai. šaunu yra kai turiu galybes laiko poilsiui ir kai žinau jog jo praleidimas priklauso tik nuo manęs.
jūra šiandien banguota, bet šilta. vėl, kaip ir vakar su svarainiu braidėm. šiandien dar ir gintariukų parinkom truputį.
o vakar kietai buvo. pabudus, kokią puse dešimtos lėkiau į tą nuostabųjį akropolį susitikti su Simona. pravaikštinėjom daug ir visur toje hyper-big-painioj-didelioj parduotuvėj, pačiuožinėjom ant ledo, rodėm savo super triukus ir kitaip linksminomės.
po to radom kur gyvena Triušis. ir na, pabuvom ten trumpai, kokias penkias valandas. gėrėm arbatų daug, žiūrėjom nuotraukų, kuriose radau ir Cukrainių! :p o Dominyka geras vaikas, man patiko.
vėliau lankėm jūrą. buvom iki kokių devynių vakaro ten. (nes poto baigiasi autikai) ir buvo gera. sėdėt ir niekur neskubėti. tiesiog. klausytis jūros. Simonos. matyti bangas, putas, truputį žmonių, daug smėlio. suprasti, kad esi ne vienas.
naktį grįžusi su teta ir dėdžiumi pavalgėm ir dar pažiūrėjom roko operą "Jūratė ir Kąstytis". gražu. žavu. :)
išgirdau dar ir TS himną. eikit sau! nerealu... paspaudę čia ją galite pažiūrėti.
laukiu neulaukiu kada važiuosime ten. kada vėl visi susitiksim. ir stovyklausim. laukia tikrai nuostabus jausmas.


ir aplamai. jaučiu kaip įsigali pusiausvyra. pajutau, kad viskas yra gerai. viskas tvarkoje. aš gerai gyvenu. turiu draugus, tėvus, truputį meilės. ir gero laiko. aplinkiniai laiko mane geru vaiku. manimi didžiuojasi. va. nuostabu.
ačiū Dievui, kad esu. kad mane supa nuostabūs žmonės. kad šeštadienį stovykla, kad aš laiminga, kad gyvenu, kad esu čia ir dabar, kad Vytas man neberūpi, kad yra jūra, kad myliu, kad kartas nuo karto pavargstu, bet po to būnu laiminga.
gera. viskas gera.
ir net tai jog šiandien sutikau Gediminą. autobuse. uf.

myliu.

iki pasimatymo. perspėju, kad tikriausiai parašysiu tik po dvidešimtos dienos, nesupykit.. stovyklausiu.

Saule, tekėk per žemę ir vandenį,
Mus užkalbėk, lai kyla ir leidžiasi
Balti traukiniai iš triukšmo į ugnį.
Čia mūsų namai, čia gimėme būti

Sirvydytė yra kieta. ir confused Tautiake gros. kiek Titas spėjo pasimaivyt ;)