vam dara fafaree...

turėjau puikių progų suprasti koks laptopas yra patogus ir koks visiškas šūdas. sunkiai man su juo elgtis, bet labai smagu gulėti lovoj, klausytis muzikos, rašyti įrašus ir dar išbarti klasiokę už jos elgesį vienu metu. kūl.
Sirvydytė pas mane groja. ji veikia stebuklingai ir buriančiai. tiesą sakant baisiai gera atmaina po monotoniško popso.
truputį keičiu planus. namolio važiuosiu jau šiandien, su traukiniu. mm :) mat apskaičiavau savo laką ir supratau, kad ryt grįžus apie septintą vakare jo turėsiu per mažai. nes teks sukrauti ne tik kuprinę, bet ir daiktus visus, kuriuos veš į Nevarėnus. gi iš po stovyklos vyksiu jau nebe į Telšius, o į naujuosius namus.

suvokiau, kad pati pradedu kurti savas gyvenimo taisykles, vis rečiau bandau žiūrėti kaip daro kiti, ką jie sako ir panašiai. manau tampu tokia, kokia buvau anksteliau prieš kelis įvykius. savotiškai sava. kokia sau patikau. su trūkumais ir privalumais.

vasara turiu gerą. bent jau dabar tai tikrai. visas laikas praleistas prasmingai... nu, bent jau prasmingiau nei birželis.
jaučiu truputį, po truputį dešimtą klasę. jaučiu ir tai, kiek jau palikau praeityje. kiek nuoskaudų, klaidų, blogų posukių,bet nepaisant to, dabar viskas yra gerai. po truputį viskas dėliojasi į savas dėžutes, spinteles ir eina suvokti tai, kad visi nogastavimai praeityje nepasiteisino. visi tie mano tėvų sakymai, kad būsiu užaugusi bandiūga, kad neturėsiu draugų, vyro, kad gyvensiu blogai, tiesiog nuplaukė ir visi juos pamiršom. ir gerai.
manau, kad visas blogybes reikia trinti iš atminties, o gerybes talpinti į albumus-saugyklas galvoje tam, kad užėjus depresijai ar šiaip blogai nuotaikai, Tu galėtum tą albumą pavartyt kaip kokią paguodą, kad kažkada Tu buvai laimingas. juk po to kai pyktis ar blogo nuotaika praeina tu pastebi kokie tai nereikšmingi dalykai. Tu pyksti, verki, bet tai niekam nemotais. nes visi pyksta ir visi liūdi, gi tai normalu. bet kai Tu esi laimingas ir kiti nori būti laimingi.

ir hausą vakar žiūrėjom. ne dešimtą valandą kaip visi padorūs žmonės, bet naktį, po pirmos dešimt. kadangi dešimtos valandos seriją pražiopsojau.
patinka man šitas serijalas. ale toks. kultinis. nors nežinau ką tai reiškia. mh. po tos procedūros tam daktarui (ne hausui) sutriko koordinacija. bet gal suremontuos jį kaip nors ;>


aht. taigi, kaži ar ryt bus laiko parašyt. tai dabar spėju ir bus tas paskutinis-nuostabusis įrašas prieš sovyklą.
nežinau. čia jūs man turėtumėt linkėt sėkmės, bet ir aš sau pasilinkėsiu. ajajajai.
tikiuosi bus gera :)
ir šiek tiek nenoriu susitikt kelių žmonių, kurie spėju važiuos viename autobuse su mumis. ufff.

na. viso gero. :)


te dangus ir žemė mūsų dvasią saugo!!