tikrai.
nežinau ar super gera ar super bloga.
nuėjau pusę kelio iš Nevarėnų į Telšius, nes mama man nedavė pinigų ir pati nevežė į Telšius. pusę kelio nuėjus prie manęs sustojo toks darbininkas malonus kažkoks tai ir pavežė iki Telšių.
į repeticiją spėjau laiku. puiku.
repeticija pati buvo tokia prasminga bendravimais su vienu žmogum ir dar šiaip nusivarymu nuo kojų visai.
vėliau tvarkymasis pas Ritą.
linksmai ir taip paprastai mes ten. arbačikės, simpsonai pas Ritą "namuos", knygelių segiojimai ir t.t.
važiavimas namo.
neturėjimas ko veikti.
grojimas gitara chatikėj, langų dažymas.
ypatingų svečių viešnagė. kakavos pavaišinimas, sumuštiniai, sausainiai. Odis :)
išlydėjimas.
ir suvokimas, kad aš tikrai esu maža dar. jie jau dideli. jie jau gali gyventi savą gyvenimą. aš dar ne :/
nhat.
noriu vyšnios.
jaučiu, kad kažkas mums gali gautis. mhm :]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą