Penktadienis (antras dublis)

Kur tavo pradžia - tas ketvirtadienis, kai tavo mama troleibuse sutiko tavo tėvą, ar tavo gimimo diena, ar tas saulėtas rytas, kai supratai, kad gyventi sau yra gyventi niekam?

bet dievas ne ten

gal šiąnakt jis

grįš su tavim iš kelionės

gal auštant atplauks

su migla virš upelio

tik niekaip

nesuskaičiuoju

ar vienas jis visur

ar visur jų

tūkstantis

bet tiek kaip šįvakar

čirškiančių paukščių

dar niekada

negirdėjau


per dažnai tai pasikratoja. per dažnai. Tave matyt taip dažnai irgi nėra labai geras dalykas. norėti gauti tai, ko trokšti visą amžinybę nėra labai gerai taip pat. bet galiu pasakyt, kad tas laukimas ar kaip tai pavadinsiu, kartais veža. gal net ne kartais, o visada.
šiandien pagalvojau, kad nebijau pasenti. bet truputėlį širdį graužia, kad taip laiką švaisčiau kažkada pievomis. bet senelį tokį mačiau: linksma, gražų. taip kažkaip šiltai pasidarė. atisuko jis, nusišypsojo. kaip per filmą kokį.
paskutinis skambutis buvo. tik aš ne atžalyne, o borisevičiuje. ir nors anaiptol nesiriša man labai nei su vienu iš tų dvyliktokų keliai, vistiek buvo graudu žiūrėt. pajaučiau kažkaip, kad laikas trumpas beliko mokykloj. ir tie žodžiai "išeini", "nebegrįši", "atsisveikinimas"...
aš bijau, kad nemokėsiu pasistatyt sau gyvenimo.
kažkas pasakė, kad neįsivaizduotų manęs vaidinant tokias romantiškas vietas. hm. rodos turėsiu dar vieną tikslą gyvenime. pi rim.

man sunku yra:
neatleisti
nutylėti
mėginti pasislėpti
dainuoti
pamiršti
susivokti
paleisti
priprasti
meluoti
neapkabinti
neužkalbint
nenusišypsot Tau.

KALBĖK KALBĖK, PASAKYK MAN KĄ JAUTI. ATŠALS KAVA - LIKSIU AŠ NEPALIESTA. TAVO ŠALTAS ŽVILGSNIS.

gal kardas atšips ir gyvybę palieEeEs.
(o vakarai su Tavim geriausi. atleisk, kad neparašau į Bytautaitę)